Depresija gyvenant rojuje

Noriu su Jumis pasidalinti, nes galbūt, kažkas turi iliuziją, jog nuvažiavus į kitą šalį “nušvis“, o gal kažkas dabar jaučiasi gilioje duobėje… Tikiuosi šiame poste rasite atsakymą ar bent jau dalį jo.

DSC02470 copy

Kaip jau žinote visus metus praleidau Balio saloje, čia dauguma atvažiuoja ieškodami dvasinių kelių ar norėdami pakeisti gyvenimą.. Bet tai ne mano variantas. Aš po pirmo karto čia tiesiog įsimylėjau šią vietą ir ieškojau kelių čia grįžti. Per metus laiko tiek visko prisisvajojau kol vėl grįžau..

Pradžioje pilve drugeliai skraidė, nes atsidūriau savo svajonėje. Bet pusei metų prabėgus pamačiau milijoną vietų apie kurias svajojau, patyriau begalė akimirkų iš savo svajonių. Tuomet ir prasidėjo krizė.. Nes svajotas gyvenimas viešbučiuose manęs visai nebedžiugina.. Norėjau kažkada, kad nereiktų gaminti maisto namie ir valgyti tik kavinėse.. Bet kai nori būtent “to močiutės naminio maisto ar tėčio sriubos“, o čia nei viena kavinė neprilygsta tam… Kai nori rauginto agurko ar paprastų naminių salotų.. Bet nerandi atitinkamų skonių.. Galiausiai tai pradeda erzinti, nebenorėjau valgyti.. Praradau apetitą tiek fizinį tiek emocinį..

DSC02053 copy 2

Tokioje duobėjee dar niekad nebuvau.. Kai turi tiek daug, o nebedžiugina.. Mane tas jausmas begalo gąsdino.. Ryte nebesinorėjo keltis iš lovos ir tik miegoti, kad pabėgti nuo to jausmo.

DSC02125DSC02111

Esu begalo dėkinga visatai, nes turiu pačią nuostabiausią šeimą, kurie buvo mano dydieji klausytojai.. Skambindavau kas dieną ir verkdavau.. Bet suvokiau puikiai, kad grįžimas į Lietuvą bus tik pabėgimas nuo to ir laikiausi paskutiniais nagais įsikabinus, kad suvokčiau kas vyksta su manim..

34862177_1554934681302403_4537779183270494208_n

Galiu pasidalinti savo patirtimi, kad sunkiausia buvo leisti sau jausti tą liūdesį, tą gąsdinantį jausmą kai niekas nebedžiugina.. Kai jautiesi duobėje ir leisti sau pajausti dar gilesnę duobę, kristi iki pat apačios.. Gal du mėnesius sau truputį leisdavau ir vėl suabejodavau… ir vėl.. ir vėl.. Tuomet pradėjau stebėti savo jausmą kai krentu gilyn.. gilyn į juodą skylę… bent jau aš taip matydavau.. Į visišką nežinomybę..

Ir radau dugną… Nuo jo pradėjau vėl kilti į viršų… Tai dar vienas labai sunkus laikotarpis, nes toks jausmas, kad vėl susiduri su visomis situacijomis kurias jau buvai praėjęs, Atrodo pereidinėjau gyvenimą iš naujo, tik labai pagreitintai. Šiuo metu labai svarbus sąmoningumas ir žmonės, kurie padėtų jį išlaikyti. Tiesiog situacija po situacijos krisdavo pas mane.. Visas užspaustas emocijas vaikystėje, dabar bandydavau pakeisti, suprejektuoti kitokią įvykių seką, o kas užspausta paleisti.

( apie paleidimo technikas man labai padėjo knyga “Sedonos metodas“ ir Ryčio Lukoševičiaus paskaitos youtubej.

35972413_1571716602957544_8354714171094335488_n

Taigi šis laikotarpis buvo tikrai neapsakomai sunkus, bet jaučiuosi tokia pasikeitus.. Pakeitus tiek daug savo praeities emocijų, tokia lengva…

Nors  į Balį važiavau visai ne to, bet jis pakeitė mane..  Radau save visai kitokia… Bet galbūt tai galima rasti ir ne Balyje.. Ne pas šventikus, healerius ar jogoj.. Mes tai galime rasti tik savyje… Savo gelmėse. Ir stebėti absoliučiai viską ką mum sako gyvenimas..

Gero kelio 🙂

Jei norite daugiau pamatyti mano nuotraukų iš kelionių, jas galite rasti mano instagram’e : godakup

JEI KYLA KLAUSIMŲ, AR REIKIA PATARIMO, LAUKSIU JŪSŲ LAIŠKŲ 🙂

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s