Nebenoriu keliauti?

Niekada nebūčiau pagalvojus, kad nebenorėsiu keliauti…

Kaip anksčiau pavydėjau tiems, kurie keliauja… dabar pavydžiu tiems, kurie jaukiai sau su šeima gyvena.. Bet pavydas pastebėjau yra geras dalykas, jis man parodo, ko aš šiuo etapu noriu.. Man tai lyg magnetas, kuris dabar traukia  mano visus atomus.

Turbūt, baigėsi dar vienas laiptelis.. Atsiranda noras apsistoti vienoje vietoje, kurti namų jaukumą. Tiek laiko pragyvenau viešbučiuose.. Dabar apsistojus jau pora mėnesių viename viešbutyje, prašau, kad mano kambario niekas nevalytų.. Kaip gera jausti savo betvarkę, kaip gera ją paskui pačiai sutvarkyti… Niekada nebūčiau pagalvojus..

Niekada nebūčiau pagalvojus, kad reikės taip toli nukeliauti, jog suprasčiau, kad esu nelaiminga..

1

Vieną dieną tiesiog suvokiau, jog mane daro laiminga tik aplinkiniai įvykiai.. Jei mane pagiria – jaučiuosi nuostabi, jei pakritikuoja – savivertė iškarto nukrenta. Kol gaunu dėmesio jaučiuosi laiminga, kai lieku viena – jaučiuosi vieniša. Kaip lapelis tai kylu, tai leidžiuosi savo laimės antplitudėje, priklauso kur vėjai papučia..

5

Pradėjau analizuoti kokiose situacijose noriu kontroliuoti žmones, kur jaučiuosi blogai… Nepatikėsite, bet situacja, kuri mane lydi jau kokius 7 metus –  mano artima aplinka rūkanti žolę (žmonės vis keičiasi, bet situacija tapati) .. Manyje begalinį kontrolės mechanizmą įjungia.. Pirmiausia vaidindavau, jog man nerūpi, paskui atėjo etapas, kai puldavau į ašaras, dabar kelia vidinį diskomfortą.. Ir visai neturiu omeny, kad žolė blogai, tiesiog analizuoju, kodėl manyje tai sukelia tokius jausmus..

Tai ir atvėrė akis, jog mane erzina, jog jie bando būti laimingais per išorę, o juk aš pati prisipildau tik iš išorės ir nenorėdavau sau to pripažinti.. Kiekvieno žmogaus žodis ar veiksmas yra mano būsenos priežastis…

Kai pamačiau savyje tą tuštumą, ji mane išgąsdino, nuliūdino, visur mačiau tik beprasmybę. Pora dienų beviltiškų ašarų pakalnėje, žiūrėjimo į žvaigždes ir prašymas suvokimų.. Bet tyla… Vidinė juodoji skylė atrodo, jog plečiasi manyje, net fiziškai skaudėti viską pradėjo..

6

Galiausiai mama patarė nesipriešinti, o pažiūrėti kas yra toje tamsoje.. Nes prieš tai mano tikslas buvo ją panaikinti, buvo baisu leisti sau ją jausti, kad ta depresijos būsena neužsitęstų amžinai.. Taigi savo išrasto metodo vedama nėriau į ta juodą begalybės erdvę… Pasirodo ji turi dugną… Pasirodo ji turi skyrius, pasirodo ji turi daug suvokimų, pasirodo turi daug praeities nuoskaudų ir blokų… Dar ne visus jos kampus apšviečiau ir supratau, bet manau kažkas iš to išaugs.. ateina laikas naujam etapui…

O jau poryt laukia skrydis į Singapūrą.. Tai lyg naujas puslapis…

3

Jei norite daugiau pamatyti mano nuotraukų iš kelionių, jas galite rasti mano instagram’e : godakup

JEI KYLA KLAUSIMŲ, AR REIKIA PATARIMO, LAUKSIU JŪSŲ LAIŠKŲ 🙂