Emigranto gyvenimas

Paskutiniu metu mane supa įsižeminimo tematika..  Su kuo padirbėti buvo ir dar vis yra tikrai vau… Vieną dieną bedirbant su savimi atėjo suvokimas, jog turiu išvažiuoti į Angliją padirbėti to, ką čia daro visi. Kas mane pažįsta žino, kad aš visad vengdavau tokių žemiškų darbų, todėl man čia buvo tikras išūkis. Bet kai suvokimai sako daryt, negaliu atsisakyti. Nuėjau į agentūrą (dabar gausis, kad parašysių apie ją atsiliepimą, nes kai aš ieškojau info nieko neradau) darbaianglijoje.lt ir sakau, jog man reikia per savaitę išvažiuoti. Jie man iškart pasiūlė darbą. Tikrai taip, aišku buvo baisu, nes atsiliepimų nėra, o visi gąsdina, kad agentūros tik apgauna. Dvi dienos ir aš jau skrendu.. Bet jie ir jų partneriai manim tikrai gerai pasirūpino ir dar vis rūpinsis visu mano buvimo čia laiku…

Pirma dieną atskridus mane pasitiko ir nuvežė į darbą padaryti milijono testo, bei pasirašyti dokumentus… Tą dieną gal 10 kartų vos tvardžiau ašaras. Nepatikėsite koks gailestis savęs prasidėjo. Juk žinau, kad galiu daugiau, protas priešinosi visaip kaip galėjo.. Tuo pačiu metu stebėjau save, nes suvokiau, jog darbas nėra sunkus, sąlygos puikios, aplinka begalo draugiška, žmonės čia laimingi… Bet protas ir toliau darė savo.

psychology-2422442_1920

Važiuojant namo su taxi iš darbo pasiguodžiau taksistui.. Iškart radome bendrą kalbą.. Užklausiau ką čia žmonės veikia savaitgaliais (viena iš įsižeminimo pamokų – pradėti susigaudyti kelintadienis šiandien yra) jis atsakė, jog visi eina į pub’us..  ir kaip bebūtų mistika jis žinojo vieną lietuvaitį, kuris negeria, domisi saviugda ir sako “BINGO, aš tave su juo supažindinsiu, jis ieško tokio žmogaus kaip tu“.. Galvoju nu ačiū. Lietuvaitis lig šiol yra mano šviesa čia. Tikrai nuostabus žmogus. Likimas daro savo. Kitą dieną taksisto mašina sugedo ir lig šiol jis negali važinėti.. Kaip taip susidėlioja viskas man yra mistika. Jei nebūčiau tą dieną važiavus, nebūčiau sutikus lietuvaičio..

Grįžus namo pradėjo nervuoti vieta, kurioje gyvenu. Aš šiaip niekada nenorėdavau gyventi barakuose ar dar kur, nes mėgstu savą tvarką ir savo sukurtą komfortą. O dabar,  namas tikrai ne pasakų namelis ( laimės reikalas, nes kiti gyvena žymiai geresniam name už tą pačią kainą), gyvenu su dar  7 lietuvaičiais.  Jie visi geri žmonės, bet būtent tą dieną sugalvojo padaryti PARTY visame name… Prabudome nuo lenkiškų riksmų “Kurva Kurva…“.. Žodžiu, toks jausmas, kad grįžau penkis metus atgal. Ko tai mane mokino? Nesusireikšminti ir nedaryti dramos, yra kaip yra. Pabaliavojo ir tiek. Daugiau vakarėlių kol kas namie nieks neorganizuoja.  Gal pamoka išmokta?

sparkler-677774_1920

Taigi mano ekspermentas truks dar iki rugsėjo vidurio. Ar sugebėsiu tokiomis sąlygimis išlikti sąmoninga. Dabar atrodo, jog viskas gerai. Matau, jog jau artėja nauja pamoka – viskas sukasi apie pasitikėjimą savimi, tobulybę, baimę pamatyti save žmogišką. Bet dar daug tame reikia voratinklių išnarplioti.. Gal papasakosiu kitame poste..
Viskas mūsų gyvenime mus kažko mokina, svarbiausia pastebėti! Juk patys susikuriam savo rojų ir savo pragarą 🙂

P.s. dar vienas mano pastebėjimas, kad tokiomis sąlygomis dingsta kūryba… Atrodo taip niūru viskas.. Lietus – kiekviena diena..  Bet kas man padeda, tai pokalbiai su žmonėmis.. Visas sandelys pripildytas nuostabių žmonių iš visų pasaulio kraštų.. Tik spėk klausyti kiekvieno istorijos.. Ankščiau turėdavau aiškią nuomonę, kokie žmonės renkasi tokias vietas dirbti.. Bet ta nuomonė tikrai buvo toli nuo realybės.. Gyvenimas toks įvairus, o aš su savo  nuomone viską taip apriboju..

fantasy-1819044_1280

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s