Kur slypi laimė?

Štai sėdžiu sau nuostabioje vietoje, Sao Migelio saloje, ant molo, kuris siekia gal 5 aukštų namą.  Vienoje pusėje laivų ir jachtų prieglobstis, kitoje atlanto vandenynas, ramus kaip niekad,  o horizonte leidžiasi saulė. Fone girdisi paukščių balsai. Nuostabus žmogus iš kavinės atneša “cheese cake“ ir puodelį šiltos arbatos. Jaučiuosi lyg savo pačios sapne.
Kažkada Jevgenijus Išmokykloje yra sakęs “keliaudami mes surenkame save“.  Kiekviena kelionė man išties būna ypatinga. Tačiau ši visai kitokia, galbūt viena reikšmingiausių… Į ją išsiruošiau klausydama širdies, logiškai paaiškinti niekam to negalėjau.  Tiesiog jaučiau kaip kažkas stumia mane čia, baimės dingo, o gal tiesiog nuplaukė į antrą planą. Visų nuotykių nepasakosiu, daug visko išmokau,  daug žmonių sutikau, kurie iš dalies ir padarė šią kelionę tokią nuostabią, bet svarbiausia radau save. Pati to  nesuvokdama visada laimės ieškojau išorėje- drauguose, piniguose, kelionėse, knygose, mėgstamoje veikloje ir t.t. Daug reikalaudavau iš kitų, nes pati sau to negalėdavau suteikti.  Bet ištikro didžiausia laimė slypi manyje. Aš tai vienintelis žmogus pasaulyje, kuris gali mane padaryti laimingą, mylinčią ir besidžiaugiančią. Tolimą kelią teko nueiti, kol atradau save tokią, kokia esu. Kupiną atradimų.

Meilė sau, būti laimingu, tai dalykai, kurių mokomės kas dieną. Kiekvienas žmogus, piktas ar ne, liūdnas ar linksmas, padeda mums mokytis mylėti.  Man laimė yra toks dalykas, kaip sveikata – tai žmogaus natūrali būsena. Ir tai nereiškia, kad reikia šokinėti ir rėkti. Laiminas žmogus gali išgyventi ir neigiamas emocijas, bet jis ramus, jis žino, kad tai pamokos ir yra dėkingas už  tai. Visi čia ateiname skirtingos patirties, tačiau prisiminus, jog esame ne tik kūnas, nereiktų vengti žemiškų dalykų. Puiku, kad prisiminėm, kas esame, bet visgi mes čia, kad kažką išmoktume, kad išmoktume būti žmonėmis su žmogiškomis emocijomis 🙂
♥Mylėkite ir būkite mylimi♥

img_4066